Kiekvienam dirbančiam ir turinčiam antstolių asmeniui yra aktualu žinoti – kokia yra ta tikroji teisinė tvarka, nustatanti antstolio teisių ribas darbo užmokesčio išieškojimo procese❓
Siekiant aiškiai ir glaustai apžvelgti šią temą, nekalbėsiu apie antstolio teises išsiieškoti iš kito Jums priklausančio turto, o susikoncentruosiu ties pirminiu antstolio išsiieškojimo taikiniu – darbo užmokesčiu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. CPK 734 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo antstolio reikalavimu ir per jo nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas juos dirba ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis.
Taigi, kaip matoma, pirminiai antstolio žingsniai yra kreipimasis į Jūsų darbdavį siekiant gauti informaciją apie Jūsų uždirbamas pajamas. Šie duomenys antstoliui yra aktualūs dėl to, kadangi jis turi teisę išieškoti iš Jūsų darbo užmokesčio tiktai griežtai įstatyme įtvirtintas sumas. Konkrečių skaičių įstatymas nenumato, tačiau yra įtvirtinta procentinė maksimali išsiieškotinų sumų išraiška, kurią pateikiu žemiau.
⬇️Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, ❕NEVIRŠIJANČIŲ ❕Vyriausybės nustatytos MMA (minimalios mėnesinės algos), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
➡️Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, ❕VIRŠIJANČIOS❕ Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Žinotina tai‼️, jog įstatymai numato pinigų sumas, iš kurių NĖRA GALIMA IŠSIIEŠKOTI, o būtent:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpa;
6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;
7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija;
8) išeitinės išmokos.
Pabaigai norėčiau akcentuoti, jog aukščiau pateikta informacija yra laikoma žinotina bendrąja informacija, tačiau visuomet egzistuoja išimčių, kurios gali turėti įtakos aukščiau paminėtam išieškojimo procesui bei jo apimčiai. Todėl gindami savo teises pasistenkite įsitikinti, kad įsivertinote visas Jūsų bylai aktualias aplinkybes.
