Tiek įmonės vadovui, tiek ir darbuotojui yra svarbu žinoti – kokia informacija gali būti laikoma įmonės komercine paslaptimi, kaip ją tinkamai apsaugoti bei kokia atsakomybė yra taikoma už jos paviešinimą.
2018 m. kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ir buvo pateikti visi atsakymai į aukščiau mano pateiktus klausimus. Kadangi dažniausiai lengviausias ir įtaigiausias būdas perteikti informaciją yra pateikiant praktinį pavyzdį, todėl šiame straipsnyje apžvelgsiu komercinių paslapčių svarbą per mano paminėtą šviežiai išnagrinėtą baudžiamąją bylą.
❕Rekomenduoju šią apžvalgą persiskaityti ypatingai asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, kadangi darbdaviai beveik visuomet apsaugo savo interesus, įpareigojant darbuotoją uždėti parašą ant konfidencialumo susitarimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį.
Aukščiau pateikti CK straipsniai dėl komercinių paslapčių leidžia suprasti, kad ne bet kokia informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi, o tik tokia, kuri įmonei turi tam tikrą potencialią vertę dėl to, kad jos nežinojo trečiosios šalys. Komercine paslaptimi negalėtų būti pripažinta informacija, kuri yra viešai skelbiama ar viešai prieinama, kaip pavyzdžiui, įmonės svetainėje publikuojama informacija, viešuosiuose registruose prieinama informacija ir panašiai. Už komercinės paslapties atskleidimą paprastai taikoma civilinė atsakomybė, nebent įmonei yra padaroma didelė turtinė žala, tuomet darbuotojui gresia būti patrauktam atsakomybėn pagal baudžiamąjį kodeksą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodoma, kad darbuotoja dirbo pardavimų vadybininke transporto įmonėje. Darbuotoja su šia įmone buvo pasirašiusi konfidencialumo susitarimą, kuriame ir buvo įtvirtintos įmonės komercinės paslaptys. Šioje byloje darbuotoja nutekino trečiajam asmeniui informaciją apie įmonės klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, kainas ir kitą informaciją, kuri transporto įmonei yra laikytina komercine paslaptimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad informacija yra laikoma komercine paslaptimi, jeigu ji atitinka šiuos tris kriterijus:
➡️slaptumas (neviešumas);
➡️egzistavimas potencialios komercinės (gamybinės) vertės dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti viešai prieinama;
➡️informacijos slaptumas dėl jos savininko įdėtų protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
Šioje byloje nutekinta informacija atitiko visus paminėtus komercinei paslapčiai taikomus kriterijus ir teismas iš darbuotojos priteisė net 28 115,72 eur❗
Taigi trumpas reziumė būtų toks, kad, prieš pasirašant konfidencialumo susitarimą, visuomet jį atidžiai perskaitykite ir nelaikykite to tik „formalumu“, kadangi, kaip matoma iš pateiktos bylos aplinkybių, šis konfidencialumo susitarimo pažeidimas gali būti pagrindas prisiteisti iš Jūsų milžiniškas nuostolių sumas.
